|
 Kiek pinigų galėtumėte skirti, kad socialiniame tinkle „Facebook“ žaisdami „Zynga“ žaidimus nusipirktumėte naujų ginklų arba pasodintumėte daugiau augalų? Galbūt manote, kad tokie žaidimai – laiko ir pinigų švaistymas? Tikrai ne visiems: kaip skelbia buvęs „Zynga“ inžinierius, lošimo maniakai žaidimams nepagaili ir 100 tūkst. dolerių.
Maždaug prieš mėnesį viename diskusijų forume buvusiu „Zynga“ inžinieriumi prisistatęs lankytojas paviešino informaciją apie slaptas šios bendrovės rinkodaros strategijas ir mechanizmus, kuriais buvo siekiama iš vartotojų išvilioti kuo daugiau pinigų. Kaip įrodymą, kad išties yra dirbęs šioje bendrovėje, diskusijų forumo lankytojas pateikė dalį nufotografuotos įdarbinimo sutarties su „Zynga“ kopijos. Abejonių nekėlė ir jo žinios apie „Zynga“ bendrovės vidų.
„Šią informaciją pateikiu ne todėl, kad keršiju už senas nuoskaudas. Tiesiog noriu parodyti, ką geba padaryti ši kompiuterinių žaidimų industrija. Ir gero, ir blogo“, – taip savo sprendimą atskleisti įmonės veiklą motyvavo buvęs inžinierius. Pats jis sakosi „Zynga“ bendrovėje išdirbęs 8 mėnesius.
Šnipinėdavo lankytojus
Kaip skelbė buvęs inžinierius, bendrovė šnipinėdavo lankytojus, kurie „Facebook“ tinkle žaisdami „Zynga“ išleisdavo daugiausiai pinigų. Esą šnipinėjant pirmiausia buvo siekiama išsiaiškinti tų žaidėjų įpročius ir elgseną, kad vėliau būtų sukurtos strategijos šią informaciją panaudoti komerciniams tikslams.
„Labiausiai šokiruoja faktas, kad šie žaidimai modeliuojami turtingiesiems klientams, kad iš jų būtų ištraukta kuo daugiau pinigų (...) – atskleidė buvęs inžinierius. – „Zynga“ darbuotojams svarbūs tik 5 proc. pelną duodančių vartotojų, o visi kiti traktuojami kaip šiukšlės.“ Pasak jo, bendrovė sekdavo visus žaidėjus, kurie pirkdami „Zynga“ žetonus, dovanas ar kitaip leisdami pinigus į bendrovės sąskaitą įnešė 10 tūkst. dolerių. Komentuotojas teigė matęs, kaip vienas žaidėjas išleido 20 tūkst. JAV dolerių žaidime „FrontierVille“, o kitas, žaisdamas „Mafia Wars“, – net 100 tūkst. dolerių.
Dideles sumas žaidimams išleidžiantys vartotojai, pasak šaltinio, turėjo ir specialius vardus – jie buvo vadinami „Zynga Black“ arba „banginiais“, o jų polinkis žaisti internetinius žaidimus priminė liguistų lošėjų elgesį.
Blogoji matematika
„Zynga“ žaidimai, kaip ir didelė dalis kitų „Facebook“ tinkle siūlomų žaidimų, pasižymi ir agresyvia rinkodara – „Zynga“ programos prašo prieigos prie lankytojo duomenų, siūlo publikuoti informaciją apie žaidimus visiems „Facebook“ draugams ar rašyti pranešimus ant vartotojų sienos. Tai ne vieninteliai būdai lankytojų srautui didinti.
Pasak buvusio inžinieriaus, kad būtų įtraukta kuo daugiau žmonių į žaidimų programas, buvo naudojama ir „blogoji matematika“ – pavyzdžiui, žaidžiant „Zynga Poker“ panaudojami specialūs algoritmai ir dar prieš išdalijant kortas jau būdavo aišku, kuris žaidėjas galiausiai turės geriausias kombinacijas. Tokie algoritmai, pasak buvusio darbuotojo, taip pat buvo naudojami tam, kad iš turtingų „banginių“ pavyktų ištraukti kuo daugiau pinigų.
„Zynga“ yra rinkodaros, o ne žaidimų įmonė“, – apibendrino buvęs inžinierius.
Kaltina plagiavimu
Dar vienas šaltinio bendrovei skiriamas kaltinimas – žaidimų plagijavimas, kuris esą yra tapęs normalia „Zynga“ verslo modelio dalimi. Tai nėra vienintelis tokius kaltinimus pareiškęs darbuotojas.
Kiek anksčiau Kalifornijos savaitraščio „SF weekly“ (Kalifornijoje, Silicio slėnyje, įsikūrusi ir „Zynga“ atstovybė – red. past.) paskelbtoje publikacijoje cituojami keli buvę „Zynga“ darbuotojai, kurie paviešino „Zynga“ plagiavimo politiką. „Man nereikia inovacijų. Jūs nesate protingesni negu konkurentai. Tiesiog kopijuokite, ką jie daro, kol pasieksite tokių pačių rezultatų“, – taip, pasak savaitraščio cituojamo buvusio „Zynga“ darbuotojo, viename susirinkime kalbėjo bendrovės vadovas ir įkūrėjas Markas Pincusas.
Kitas buvęs darbuotojas skelbė, kad „Zynga“ vadovybė dažnai skirdavo konkrečias užduotis nukopijuoti konkurentų žaidimus.
Kurs savo platformą
Bendrovė žiniasklaidos dėmesio buvo sulaukusi praėjusių metų pabaigoje, nes esą „Zynga“ vadovas M. Pincusas iš darbuotojų pareikalavo grąžinti anksčiau jiems išdalytas akcijas. „Zynga“ vadovas darbuotojams akcijų duodavo vietoj pinigų, tačiau prieš pradedant pirmą kartą „Zynga“ akcijomis prekiauti viešai, M. Pincusas pareiškė, kad akcijos buvo atiduotos už pernelyg mažą kainą, ir pareikalavo jas grąžinti savanoriškai. Beje, buvę darbuotojai taip pat kalba, kad bendrovė siekdama pritraukti kuo daugiau talentų sukuria įtemptą darbo atmosferą.
Buvo tikimasi, kad pradėjus „Zynga“ akcijomis prekiauti viešai, jų kaina gali pasiekti 20 mlrd. JAV dolerių, o savininkams galėtų duoti milijonus dolerių pelno. Iš pradžių prognozės buvo pernelyg optimistinės: kaip skelbia „The Wall Street Journal“, „Zynga“ akcijų vertė po pirmosios prekybos dienos krito 5 proc. Tačiau vėliau akcijų vertė pakilo – vien kovo pradžioje, kai „Zynga“ paskelbė kurianti atskirą nuo „Facebook“ platformą, leisiančią žaidimus žaisti ne tik didžiausiame socialiniame tinkle, bet ir tinklalapyje zynga.com, akcijų kaina šoktelėjo dešimtadaliu.
Kaltinimus neigia
Kaip ir galima tikėtis, oficialiai buvusių darbuotojų kaltinimus „Zynga“ atstovai paneigė, o minėtam Kalifornijos savaitraščiui tuomet interviu duoti nesutiko. Tačiau dažni buvusių darbuotojų skundai ir kalbos apie įtemptą darbo atmosferą „Zynga“ bendrovės viduje kelia įtarimų, kad įmonei reiškiami kaltinimai ne iš piršto laužti.
Faktai:
Kaip skelbia „Reuters“, 93 proc. „Zynga“ įplaukų atkeliauja iš socialinio tinklo „Facebook“, o „Zynga“ teikiamas pelnas sudaro 12 proc. „Facebook“ įplaukų.
Pasak „Zynga“ generalinio direktoriaus Manuelio Bronsteino, platforma turi 240 mln. unikalių vartotojų per mėnesį.
2009 m. pabaigoje žaidimo „Mob Wars“ teisių turėtojai padavė ieškinį bendrovei „Zynga“ dėl žaidimo plagiavimo.
Šaltinis:  |
Kriptovaliuta paprastai apibrėžiama kaip virtuali valiuta, kurioje yra šiek tiek elektroninių pinigų. Valiutos dar vadinamos skaitmenine valiuta. Pastaruoju metu viešose vietose dažnai girdimas terminas „kriptovaliuta“. Visai kaip paslaptingas su ja susijęs žodynas „kasyba“, „blockchain“ ir pan. Diskusija internete dar nesibaigė: ilgainiui ateis diena, kai kriptovaliutų entuziastai tikės galintys pakeisti įprastas valiutas, o skeptikai mano, kad tai tik diena, kai sprogs burbulas.
Prekyba internetu Lietuvoje šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį – kai dėl pandemijos teko užsidaryti didžiajai daliai fizinių parduotuvių, daugelis verslininkų nutarė persikelti į virtualią erdvę. Tuo pačiu tai tapo puikia galimybe ir tiems, kurie dar tik svajojo apie nuosavą verslą – jei tokių norų turite ir Jūs, dalinamės patarimais, kurie užtikrins efektyvų startą.
Šiais laikais pirkimas internetu yra ne tik patraukli galimybė, tačiau net ir būtinybė, kadangi pirkdamas internetu gausite kur kas daugiau privalumų nei kad užsukęs į įprastus prekybos centrus.
Kiekvienais metais iki kovo 15 d. viešosios perkančiosios organizacijos turi paviešinti savo planuojamus pirkimus. Tai yra išankstinė informacija apie tai, ką, kurį ketvirtį ir už kiek jos planuoja pirkti metų bėgyje. Pasikeitus viešųjų pirkimų įstatymui, beveik neliko išankstinių techninių specifikacijų, todėl planuojami pirkimai tapo vieninteliu būdu sužinoti apie pirkimus anksčiau. 2019 metų planus organizacijos jau pradėjo skelbti.
Kiekvienas geras suvirintojas ne nuomoja, tačiau turi nuosavą įrangą, kuri padeda be jokio vargo ir labai greitai atlikti net ir pačius sudėtingiausius suvirinimo darbus. Šiais laikais įranga labai moderni, padeda sutaupyti daug laiko, juolab, nekenkia žmogui, tad vietoj nuomos arba kitų žmonių paslaugų – verta įsigyti nuosavą ir pačiam atlikti suvirinimo darbus. Tiesa, interveriniai suvirinimo aparatai labai skirtingi, tad kartais rasti Jums labiausiai tinkamą gali būti gana sudėtinga. Žinoma, pasitarus su profesionalu paieškos bus kur kas paprastesnės, tad naudotis kitų žmonių patirtimi tikrai verta ir labai naudinga.
