| Planai virtę realybe: Lietuva pasirašė sutartį dėl IBM tyrimų centro steigimo |
| E-verslas |
| Pirmadienis, 20 Rugsėjis 2010 09:30 |
 Ketvirtadienį IBM su Lietuvos ūkio bei švietimo ir mokslo ministrais pasirašė penkerių metų jungtinės veiklos sutartį.Šimtus pasaulinio lygio mokslininkų turinti Lietuva neturi patirties, kaip tyrimų rezultatus paversti patentais. Pernai moksliniams tyrimams šalyje išleista per 700 mln. litų, o pateikta tik 13 paraiškų Europos patentui gauti. Šią problemą turėtų padėti išspręsti Lietuvoje greitai pradėsiantis veikti IBM tyrimų centras. Lietuvos Vyriausybė ir tarptautinė technologijų kompanija IBM bendradarbiaus vykdant mokslinius tyrimus, kurie skatins pasaulinėje rinkoje paklausių šiuolaikinių technologijų plėtrą nanotechnologijų, sveikatos apsaugos ir intelektualinės nuosavybės valdymo srityje. Tai numatyta ketvirtadienį Vyriausybės rūmuose IBM ir ūkio kartu su švietimo ir mokslo ministrais pasirašytoje penkerių metų jungtinės veiklos sutartyje. Pagal susitarimą Lietuvos ūkio ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija įsteigs naują IBM tyrimų centrą, o IBM prisidės turtu, technologine įranga, intelektine nuosavybe bei IBM laboratorijų Ciuriche, Almadene, Niujorke ir Haifoje mokslinių tyrimų ekspertize. Lietuva ir IBM lygiomis teisėmis naudosis centro mokslinių tyrimų rezultatais, įskaitant intelektinę nuosavybę, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros komercinimą (pvz., patentus, licencijas, prototipus, produktus ir kt.). Lietuvos IBM tyrimų centras taip pat pasitelks inovacijų plėtros srityje dirbančius mokslininkus iš Vilniaus, Kauno technologijos ir Kauno medicinos universitetų, taip pat Santariškių bei KMU klinikų. Taip centras prisidės prie žiniomis grindžiamos visuomenės kūrimo Lietuvoje bei leis Lietuvos mokslinių tyrimų centrui tapti pagrindiniu sveikatos apsaugos, gyvybės mokslų ir nanotechnologijų centru Baltijos jūros regione. Susitarime taip pat numatyta, jog kitąmet Šveicarijoje ketinamame atidaryti moderniausiame nanotechnologijų centre Lietuvos ir IBM mokslininkai pradės dirbti integruotos fotonikos, naujųjų fotonikos medžiagų ir nanomodeliavimo srityse. Tyrėjai iš IBM laboratorijų Haifoje (Izraelis) bendradarbiaus su Lietuvos mokslininkais įvairiuose sveikatos apsaugos srities tyrimuose, kuriais siekiama tiksliau diagnozuoti ir sėkmingiau gydyti gyvybei pavojingas, pavyzdžiui, širdies-kraujagyslių ligas. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, susitarimas su IBM dėl bendradarbiavimo moksliniuose tyrimuose yra didelis Lietuvos laimėjimas, suteiksiantis žymų postūmį strateginei ekonomikos proveržio krypčiai – aukštųjų technologijų plėtrai. „Šis susitarimas padės išspręsti dar vieną šalies mokslo problemą – mokslo komercinimą. Bendradarbiavimas su IBM suteiks Lietuvos mokslininkams žinių, kaip komercializuoti tyrimų rezultatus, ir taip tiesiogiai skatins ekonomikos augimą“, – pabrėžia Premjeras. „Ši sutartis yra didžiulė sėkmė Lietuvai. Kartu su pasauline IBM kompanija investuojame į tyrimų centrą Lietuvoje. Galiu pasakyti, kad mūsų mokslinių tyrimų komanda su šia sutartimi išsiveržia į pasaulinę tyrimų lygą. Naudojant krepšinio analogiją, galima būtų pasakyti, kad tai yra tas pats, kaip su savo krepšinio komanda patekti į pasaulinį NBA“, – kalbėjo A. Kubilius. Pasak A. Kubiliaus, Lietuva siekia per penkerius metus užregistruoti ne mažiau kaip 150 bendrų patentų. Pasak kompanijos „IBM Research Partnerships“ viceprezidento Thomaso Reeveso, IBM visame pasaulyje glaudžiai dirba su vyriausybėmis, akademinėmis institucijomis bei verslo atstovais, kad išspręstų sudėtingiausias problemas ir atremtų kylančius mokslinių tyrimų iššūkius. „Susitarime numatyta, kad mūsų mokslininkai dirbs su Lietuvos mokslininkais nanotechnologijų, sveikatos apsaugos ir intelektualinės nuosavybės srityse. Mes kartu dirbsime prie vieno tikslo dalindamiesi turimomis laboratorijų galimybėmis, mokslininkai taps viena efektyvia komanda, kuri registruos patentus, kai išradimai bus pasiekti“, – po sutarties pasirašymo sakė „IBM Research Partnerships“ viceprezidentas Tomas Reevesas. IBM jau 17 metų iš eilės pirmauja pasaulyje pagal užregistruojamų patentų skaičių. 2009 metais IBM išradėjai gavo 4914 patentų. Dalis mokslininkų galės važiuoti stažuotis į IBM centrus kitose šalyse. Paklausus, ar tai dar labiau nepaskatins Lietuvos mokslininkų emigracijos, tiek premjeras, tiek švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tvirtino priešingai. „Šis projektas yra geriausias patvirtinimas, kad mokslininkų mobilumas yra realybė ir tai, kad jie turės puikias galimybes su geriausiu know how dirbti Lietuvoje“, – sakė G. Steponavičius. Po susitarimo pasirašymo surengtoje spaudos konferencijoje ūkio ministras Dainius Kreivys sakė, kad kasmet Lietuva į centrą investuos 42 mln. Lt. Šias lėšas sudarys europiniai pinigai ir centro paskolos iš bankų. Tiek pat investuoti žada ir IBM, tačiau nebūtinai piniginių lėšų. Skelbiama, kad IBM prie centro prisidės turtu, technologine įranga, intelektualine nuosavybe bei IBM laboratorijų Ciuriche, Almadene, Niujorke ir Haifoje mokslinių tyrimų ekspertize. „Gauti rezultatai iš patentų, komercializacijos lėšos bus taip pat dalijamos po lygiai“, – tvirtino D. Kreivys. „Galima matuoti tai, kaip finansinę išraišką turintį susitarimą, bet ne mažiau svarbus aspektas yra tai, kad Lietuva iki šiol nėra turėjusi tokio masto mokslinėje srityje į komercinius rezultatus orientuotų projektų. Lietuva iš to išloš labai daug ne tik finansine prasme“, – sakė G. Steponavičius. Jungtinių Valstijų ambasadorė Lietuvoje Anne Derse sveikindama sutarties pasirašymą sakė, kad susitarimas rodo Lietuvos aukštųjų technologijų srityje turimas galimybes. Kitąmet, anot jos, ketinama surengti pirmąją JAV verslo misiją į Lietuvą. Planuojama, kad per penkerius metus naujasis centras įregistruos apie 150 patentų. Šaltinis:  |
| Susijusios naujienos: |
|---|
|
Kriptovaliuta paprastai apibrėžiama kaip virtuali valiuta, kurioje yra šiek tiek elektroninių pinigų. Valiutos dar vadinamos skaitmenine valiuta. Pastaruoju metu viešose vietose dažnai girdimas terminas „kriptovaliuta“. Visai kaip paslaptingas su ja susijęs žodynas „kasyba“, „blockchain“ ir pan. Diskusija internete dar nesibaigė: ilgainiui ateis diena, kai kriptovaliutų entuziastai tikės galintys pakeisti įprastas valiutas, o skeptikai mano, kad tai tik diena, kai sprogs burbulas.
Prekyba internetu Lietuvoje šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį – kai dėl pandemijos teko užsidaryti didžiajai daliai fizinių parduotuvių, daugelis verslininkų nutarė persikelti į virtualią erdvę. Tuo pačiu tai tapo puikia galimybe ir tiems, kurie dar tik svajojo apie nuosavą verslą – jei tokių norų turite ir Jūs, dalinamės patarimais, kurie užtikrins efektyvų startą.
Šiais laikais pirkimas internetu yra ne tik patraukli galimybė, tačiau net ir būtinybė, kadangi pirkdamas internetu gausite kur kas daugiau privalumų nei kad užsukęs į įprastus prekybos centrus.
Kiekvienais metais iki kovo 15 d. viešosios perkančiosios organizacijos turi paviešinti savo planuojamus pirkimus. Tai yra išankstinė informacija apie tai, ką, kurį ketvirtį ir už kiek jos planuoja pirkti metų bėgyje. Pasikeitus viešųjų pirkimų įstatymui, beveik neliko išankstinių techninių specifikacijų, todėl planuojami pirkimai tapo vieninteliu būdu sužinoti apie pirkimus anksčiau. 2019 metų planus organizacijos jau pradėjo skelbti.
Kiekvienas geras suvirintojas ne nuomoja, tačiau turi nuosavą įrangą, kuri padeda be jokio vargo ir labai greitai atlikti net ir pačius sudėtingiausius suvirinimo darbus. Šiais laikais įranga labai moderni, padeda sutaupyti daug laiko, juolab, nekenkia žmogui, tad vietoj nuomos arba kitų žmonių paslaugų – verta įsigyti nuosavą ir pačiam atlikti suvirinimo darbus. Tiesa, interveriniai suvirinimo aparatai labai skirtingi, tad kartais rasti Jums labiausiai tinkamą gali būti gana sudėtinga. Žinoma, pasitarus su profesionalu paieškos bus kur kas paprastesnės, tad naudotis kitų žmonių patirtimi tikrai verta ir labai naudinga.
