| Pernai nešiojamųjų kompiuterių Lietuvoje parduota beveik trečdaliu daugiau |
| E-verslas |
| Trečiadienis, 02 Vasaris 2011 12:12 |
 Pernai šalyje nešiojamųjų kompiuterių paklausa pastebimai didėjo, iš viso jų parduota 82,6 tūkstančio – 31 proc. daugiau negu 2009 metais. Vertinant pinigine išraiška, augimas buvo truputį mažesnis – 28 proc., nes kone visus metus rinkoje vyravo lėto kainų smukimo tendencijos.Iš viso pernai Lietuvoje nešiojamųjų kompiuterių nupirkta už 171 mln. litų, rodo rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology“ duomenys. Tiesa, ši statistika fiksuoja tik Lietuvos gyventojų asmeniniam naudojimui įsigytus kompiuterius, be įmonių ir organizacijų pirkimų. Vidutinė vieno nešiojamojo kompiuterio kaina sumažėjo nuo 2120 litų užpernai iki 2070 litų pernai. „Bendras rinkos augimas leidžia optimistiškai žvelgti į prasidėjusius metus, o tendencija, kai kompiuterinė technika, nors tobulėdama, kainų požiūriu tampa prieinamesnė didesniam pirkėjų ratui, yra juntama visame pasaulyje“, – tyrimų duomenis komentavo technika prekiaujančio tinklo SOHOS direktorius Giedrius Senkus. Pardavėjus turėjo šiek tiek nuvilti šventinė prekyba gruodžio mėnesį, kai įprastai tikimasi ryškaus paklausos šuolio. Paskutinįjį 2010 metų mėnesį nešiojamųjų kompiuterių pardavimas, palyginti su 2009-ųjų gruodžiu, išaugo 27 proc. – kiek mažiau negu vidutiniškai per visus metus. Pernai pirkėjai dažniau ieškojo nešiojamųjų kompiuterių su 500 GB ir didesnės talpos kietaisiais diskais: 2009 metais tik ketvirtadalis visų parduotų kompiuterių buvo su 500 GB disku, o pernai – jau daugiau negu trečdalis (36 procentai). „Be abejo, tai atspindi tarptautines tendencijas. Šioje rinkoje kai kurie produktai per vienerius metus jei ne pasensta, tai bent jau praleidžia į pirmąsias pozicijas naujesnius – pažangesnius ir galingesnius“, – sakė SOHOS vadovas G.Senkus. Dar viena akivaizdi tendencija – pirkėjai kur kas dažniau renkasi nešiojamuosius kompiuterius su DOS arba „Linux“ operacinėmis sistemomis. Pernai tokius variantus pasirinko net pusė visų pirkėjų, o 2009 metais jų dalis buvo tik 28 procentai. „Šiuos skaičius galima traktuoti dvejopai: arba Lietuva tampa aktyvi atvirojo kodo programinių paketų naudotoja, arba mūsų šalyje vėl ima populiarėti piratavimas. Patikimų duomenų, kurie pagrįstų vieną arba kitą prielaidą, nėra, bet norisi tikėtis, kad viršų ima legalūs nemokami produktai“, – komentavo G.Senkus. Pastaraisiais metais pasaulyje išpopuliarėjo keli atvirojo kodo programiniai paketai – alternatyvos „Microsoft“ ir kitų gamintojų operacinėms sistemoms, interneto naršyklėms ir populiariausioms elektroninio pašto, teksto rinkimo ir redagavimo, skaičiavimo ir kitoms programoms. Visas jas galima diegti ir naudoti visiškai nemokamai. Vadinamųjų interneto kompiuterių („netbook“) dalis Lietuvos nešiojamųjų kompiuterių rinkoje 2010 metais sudarė nepilnus 11 procentų: jų parduota kiek daugiau kaip 8,8 tūkst. vienetų už 11,2 mln. litų. Kol kas šios kategorijos technika Lietuvoje yra menkiau populiari negu Vakarų Europoje, kur maždaug kas trečias perduodamas nešiojamasis kompiuteris yra „netbook“ tipo. Pranešimas žiniasklaidai |
| Susijusios naujienos: |
|---|
|
Kriptovaliuta paprastai apibrėžiama kaip virtuali valiuta, kurioje yra šiek tiek elektroninių pinigų. Valiutos dar vadinamos skaitmenine valiuta. Pastaruoju metu viešose vietose dažnai girdimas terminas „kriptovaliuta“. Visai kaip paslaptingas su ja susijęs žodynas „kasyba“, „blockchain“ ir pan. Diskusija internete dar nesibaigė: ilgainiui ateis diena, kai kriptovaliutų entuziastai tikės galintys pakeisti įprastas valiutas, o skeptikai mano, kad tai tik diena, kai sprogs burbulas.
Prekyba internetu Lietuvoje šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį – kai dėl pandemijos teko užsidaryti didžiajai daliai fizinių parduotuvių, daugelis verslininkų nutarė persikelti į virtualią erdvę. Tuo pačiu tai tapo puikia galimybe ir tiems, kurie dar tik svajojo apie nuosavą verslą – jei tokių norų turite ir Jūs, dalinamės patarimais, kurie užtikrins efektyvų startą.
Šiais laikais pirkimas internetu yra ne tik patraukli galimybė, tačiau net ir būtinybė, kadangi pirkdamas internetu gausite kur kas daugiau privalumų nei kad užsukęs į įprastus prekybos centrus.
Kiekvienais metais iki kovo 15 d. viešosios perkančiosios organizacijos turi paviešinti savo planuojamus pirkimus. Tai yra išankstinė informacija apie tai, ką, kurį ketvirtį ir už kiek jos planuoja pirkti metų bėgyje. Pasikeitus viešųjų pirkimų įstatymui, beveik neliko išankstinių techninių specifikacijų, todėl planuojami pirkimai tapo vieninteliu būdu sužinoti apie pirkimus anksčiau. 2019 metų planus organizacijos jau pradėjo skelbti.
Kiekvienas geras suvirintojas ne nuomoja, tačiau turi nuosavą įrangą, kuri padeda be jokio vargo ir labai greitai atlikti net ir pačius sudėtingiausius suvirinimo darbus. Šiais laikais įranga labai moderni, padeda sutaupyti daug laiko, juolab, nekenkia žmogui, tad vietoj nuomos arba kitų žmonių paslaugų – verta įsigyti nuosavą ir pačiam atlikti suvirinimo darbus. Tiesa, interveriniai suvirinimo aparatai labai skirtingi, tad kartais rasti Jums labiausiai tinkamą gali būti gana sudėtinga. Žinoma, pasitarus su profesionalu paieškos bus kur kas paprastesnės, tad naudotis kitų žmonių patirtimi tikrai verta ir labai naudinga.
