| Nešiojamųjų kompiuterių rinka Lietuvoje: pirkėjai ieško pigių ir universalių sprendimų? |
| E-verslas |
| Penktadienis, 19 Lapkritis 2010 01:31 |
 Prekybos tinklas „SOHOS“ išplatino pranešimą, kuriame analizuojami IT rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology Baltic“ surinkti duomenys apie Baltijos šalių kompiuterių rinką ir pagrindinius pirkėjų įpročius. Tad kokios kompiuterių mados yra mūsų šalyje?Pranešime teigiama, jog nešiojamųjų kompiuterių paklausa Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse Baltijos šalyse, pastaraisiais metais sparčiai auga, tačiau jų vis dar perkama kur kas mažiau negu išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse. Skaičiuojama, jog per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje nešiojamųjų kompiuterių iš viso parduota kiek daugiau kaip 56,4 tūkst. vienetų, tai beveik 30 proc. daugiau negu per atitinkamą 2009 metų laikotarpį. Skaičiuojant litais, rinkos augimas buvo kiek mažesnis – beveik 26 proc., iš dalies dėl to, kad vidutinė nešiojamojo kompiuterio kaina per pastaruosius metus sumažėjo maždaug 3 procentais. „GfK Retail and Technology Baltic“ duomenimis, vadinamų interneto kompiuterių („netbook“) dalis visoje nešiojamųjų kompiuterių rinkoje sudarė apie 13 proc. – jų per tris šių metų ketvirčius parduota apie 7,5 tūkst. vienetų – pernai per tą patį laikotarpį „internetinių“ kompiuterių dalis buvo 11 procentų. Palyginti su Latvijos ir Estijos rinkomis, Lietuva beveik niekuo nesiskiria, tačiau Vakarų Europos kontekste Baltijos šalys nuo tendencijų gerokai atsilieka. Vakarų Europoje jau 2009 metais „netbook“ tipo kompiuteriai sudarė apie 25 proc. visų parduotų nešiojamųjų kompiuterių, o per pirmuosius tris šių metų ketvirčius – jau daugiau negu trečdalį. „Šie skaičiai rodo, kad Lietuvoje pirkėjas dažną kartą renkasi tokį kompiuterį, kuris tiktų visiems gyvenimo atvejams. Taip yra visų pirma dėl mažesnės perkamosios galios. Išsivysčiusiose šalyje žmonių įpročiai gerokai skiriasi: neretai vienoks kompiuteris perkamas darbui, kitoks – darbui namuose, dar kitoks – vaikams“, – komentavo technika prekiaujančio tinklo „SOHOS“ direktorius Giedrius Senkus. Pasak „SOHOS“ atstovų, Lietuvoje akivaizdžiai mažėja skaičius pirkėjų, kurie renkasi operacinę sistemą „Windows“: per tris šių metų ketvirčius su „Windows“ parduota 41 proc. nešiojamųjų kompiuterių, o prieš metus jų dar buvo 55 procentai. Likusieji vartotojai renkasi kompiuterius su nemokama „Linux“ operacine sistema, labai nedidelė dalis – su DOS. Jei nešiojamasis kompiuteris būtų sukomplektuotas pagal šiais metais Lietuvoje populiariausius parametrus, jis atrodytų taip: disko talpa –500 GB, ekrano įstrižainė – 15,6 colio, procesorius – „Intel Pentium“ , operatyvinė atmintis – 3 GB, kaina – apie 2100 litų. Tiesa, kai kalba eina apie statistiką, kiekviename rinkos segmente gaunami duomenys yra kiek skirtingi. Pavyzdžiui šiuo atveju, kiek kitokią nuomonę pateikė skaitmenine ir kompiuterine technika prekiaujančio tinklo SKYTECH.LT atstovai. Anot jų, rinkos tyrimo bendrovių, tokių, kaip minėtoji GfK duomenys dažniausiai atspindi didelių prekybos centrų pardavimus bei jų siūlomas akcijas, kai tuo tarpu mažesni, bet specializuoti prekybos kompiuterine technika kanalai galėtų pateikti skirtingus statistinius duomenis. Todėl, norint objektyviai įvertinti žmonių poreikius reikėtų apžvelgti bendrus rodiklius. Pagal SKYTECH.LT pastebėtas rinkos tendencijas, apie 70 procentų pirkėjų dažniau renkasi nešiojamuosius kompiuterius, nei stacionarius. Žmonės dažniau perka pigesnius, nuo 1200 iki 1400 Lt kainuojančius kompiuterius. Vienas iš šiuo metu populiariausių tokios kainos atstovų yra Lenovo B560 nešiojamasis kompiuteris. Šis modeliukas kaip tik atitinka anksčiau minėtus parametrus, t.y. turi 500 GB talpos kietąjį diską, Intel Pentium procesorių ir vos 1 GB mažiau operatyvinės atminties, tačiau yra žymiai pigesnis nei minėta ankstesnėje statistikoje. Jei vertinti vidutinės kainos lygmenį, nuo 1900 iki 2900 Lt, čia pirmauja gerą vardą per ilgus metus jau užsitarnavę DELL ir ASUS nešiojamieji kompiuteriai. Šiandien tarp jų išsiskiria vos 1999 Lt kainuojantis ASUS X52JC, pasižymintis galingu Intel i3-350 procesoriumi ir turintis atskirą NVIDIA GT310 vaizdo plokštę, kuriai nereikia pagrindinės operatyvinės atminties resursų. Operacinių sistemų pardavimai šiuo metu yra išties nedideli ir specializuotuose tinkluose. Vis mažiau žmonių asmeniniam naudojimuisi perka kompiuterius su įdiegta Windows operacine sistema, kur kas dažniau renkamasi nemokamas OS. Tiesa, šis pastebėjimas negalioja verslo atstovams. Šaltinis:  |
| Susijusios naujienos: |
|---|
|
Kriptovaliuta paprastai apibrėžiama kaip virtuali valiuta, kurioje yra šiek tiek elektroninių pinigų. Valiutos dar vadinamos skaitmenine valiuta. Pastaruoju metu viešose vietose dažnai girdimas terminas „kriptovaliuta“. Visai kaip paslaptingas su ja susijęs žodynas „kasyba“, „blockchain“ ir pan. Diskusija internete dar nesibaigė: ilgainiui ateis diena, kai kriptovaliutų entuziastai tikės galintys pakeisti įprastas valiutas, o skeptikai mano, kad tai tik diena, kai sprogs burbulas.
Prekyba internetu Lietuvoje šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį – kai dėl pandemijos teko užsidaryti didžiajai daliai fizinių parduotuvių, daugelis verslininkų nutarė persikelti į virtualią erdvę. Tuo pačiu tai tapo puikia galimybe ir tiems, kurie dar tik svajojo apie nuosavą verslą – jei tokių norų turite ir Jūs, dalinamės patarimais, kurie užtikrins efektyvų startą.
Šiais laikais pirkimas internetu yra ne tik patraukli galimybė, tačiau net ir būtinybė, kadangi pirkdamas internetu gausite kur kas daugiau privalumų nei kad užsukęs į įprastus prekybos centrus.
Kiekvienais metais iki kovo 15 d. viešosios perkančiosios organizacijos turi paviešinti savo planuojamus pirkimus. Tai yra išankstinė informacija apie tai, ką, kurį ketvirtį ir už kiek jos planuoja pirkti metų bėgyje. Pasikeitus viešųjų pirkimų įstatymui, beveik neliko išankstinių techninių specifikacijų, todėl planuojami pirkimai tapo vieninteliu būdu sužinoti apie pirkimus anksčiau. 2019 metų planus organizacijos jau pradėjo skelbti.
Kiekvienas geras suvirintojas ne nuomoja, tačiau turi nuosavą įrangą, kuri padeda be jokio vargo ir labai greitai atlikti net ir pačius sudėtingiausius suvirinimo darbus. Šiais laikais įranga labai moderni, padeda sutaupyti daug laiko, juolab, nekenkia žmogui, tad vietoj nuomos arba kitų žmonių paslaugų – verta įsigyti nuosavą ir pačiam atlikti suvirinimo darbus. Tiesa, interveriniai suvirinimo aparatai labai skirtingi, tad kartais rasti Jums labiausiai tinkamą gali būti gana sudėtinga. Žinoma, pasitarus su profesionalu paieškos bus kur kas paprastesnės, tad naudotis kitų žmonių patirtimi tikrai verta ir labai naudinga.
