|
 „Facebook“ nereikia vartotojų, bendruomenės ar „startup'o“, kuris kol kas nėra pelningas, kad ir koks jis būtų madingas, rašo „CNET News“. Tad kokia „Instagram“ įsigijimo reikšmė?
Daug spekuliuojama, kodėl „Facebook“ panoro išleisti 1 mlrd. JAV dolerių itin madingai nuotraukų dalinimosi programėlei „Instagram“. Kai kuriems tai akivaizdu, kitiems – tai augančio interneto burbulo ženklas.
Tačiau lieka klausimas, kokios naudos „Facebook“ gaus iš „Instagram“?
Vartotojai
„Instagram“ turi 30 mln. vartotojų ir jų turėtų ženkliai padaugėti dėl programos išsiplėtimo į „Android“ operacinę sistemą. „Instagram“ generalinis direktorius Kevinas Systromas mano, kad „Instagram“ lengvai pasieks 100 mln. vartotojų.
Tačiau „Facebook“ nereikia vartotojų. Socialinis tinklas turi jų apie 850 mln. Nors „Facebook“ augimas lėtėja, jiems vis tiek turėtų lengvai pavykti pritraukti kitais metais dar 100 mln. vartotojų. Be to, „Facebook“ ne tiek ieško naujų vartotojų, kiek naujų būdų išvilioti pinigus iš esamų vartotojų. O „Instagram“ šiuo metu pelno neatneša.
Mobilumas
Specialistai teigia, kad įsitraukimas į mobiliasias technologijas yra pagrindinė „Facebook“ potraukio „Instagram“ priežastis. Didelė ir auganti, itin įsitraukusi mobili auditorija bei padori „Facebook“ mobilioji aplikacija yra būtinybė socialiniam tinklui.
Tačiau „Facebook“ negali skųstis mobiliųjų vartotojų trūkumu. 2011 m. gruodį „Facebook“ pranešė turintis 425 mln. mobiliųjų vartotojų. Nors tinklo programėlė nėra labai gera, tai nereiškia, kad jis neturi plačios auditorijos.
Tiesą sakant, „Facebook“ tinklui mobilieji vartotojai gali netgi pakenkti. Šie, bent jau kol kas, nemato reklamos talpinamos kompiuterio tinklalapyje. Tad, daugiau vartotojų perėjus į mobilų tinklą, sumažėtų „Facebook“ pajamos iš reklamos.
Konkurencija
Investuotojas Chrisas Dixonas „Twitter“ tinkle rašė: „Atiduoti 1 proc. savo rinkos vertės tam, kad atsikratytum savo didžiausios grėsmės yra gudrus žingsnis.“
Šis argumentas turi pagrindo. „Instagram“ vadovas sakė turįs planų „padėti kiekvienam vartotojui žemėje pasidalinti savo gyvenimais ir atrasti pasaulį per gražius vaizdus“. Tokia ambicija verta paties Marko Zuckerbergo, o išsiplėtimas į „Android“ yra didelis žingsnis pasaulio dominacijos link.
Bet ar tikrai? Kol „Instagram“ buvo galima naudoti tik su „Apple“ gaminiais, „Android“ vartotojai galėjo naudoti daugelį kitų nuotraukų programėlių: „Lightbox“, „PicPlz“, „Little Photo“ ir t.t. Tad lieka neaišku, ar „Android“ vartotojai, turėdami „Picasa“, „Path“ ir „Facebook“, dar norės pradėti naudoti ir hipsteriškąjį „Instagram“. Kol kas susidomėjimas milžiniškas - per šešias dienas programėlė „Android“ gaminiams buvo parsiųsta 5 mln. kartų.
Duomenys
Jeigu priežastis nėra vartotojai, ne mobilumas ir ne konkurencija, galbūt tai yra duomenys. „Instagram“ 30 mln. vartotojų yra įdėję apie 100 mln. nuotraukų, kuriose yra pažymima geografinė vieta, ir jos yra ganėtinai asmeniškos
Tačiau ar „Facebook“ reikia dar daugiau nuotraukų? „Facebook“ vartotojai kasdien įkelia 100 mln. nuotraukų. Jose ne tik žymima geografinė vieta, bet galima pažymėti tikslias įmonių vietas ir kitus žmones, kurių duomenys jau yra „Facebook“. Šiame kontekste „Instagram“ neatrodo lyg asmeninių duomenų lobynas, kurio „Facebook“ reikia kuriant tikslinę reklamą.
Kita vertus, įsigydamas šią programėlę „Facebook“ užtikrino, kad ji neatiteks didžiausiems konkurentams – „Google“ ir „Twitter“. Taip pat „Facebook“ dabar turės padorių inžinierių, kurie galės pagerinti mobilios „Facebook“ programėlės įkėlimo ir peržiūrėjimo funkcijas, kurioms pagalba yra būtina.
Galbūt sudėjus visus argumentus gaunamas 1 mlrd. JAV dolerių vertas pirkinys. Tačiau vis tiek, lieka daugiau klausimų nei atsakymų. Gal tiesiog „Facebook“ pasidavė hipsterių nuotraukų dalinimosi bangai. O tokia neversli priežastis būtų labai nenaudinga šiuo metu, kai „Facebook“ ruošiasi pasiūlyti save akcijų biržoje.
Šaltinis: 
|
Kriptovaliuta paprastai apibrėžiama kaip virtuali valiuta, kurioje yra šiek tiek elektroninių pinigų. Valiutos dar vadinamos skaitmenine valiuta. Pastaruoju metu viešose vietose dažnai girdimas terminas „kriptovaliuta“. Visai kaip paslaptingas su ja susijęs žodynas „kasyba“, „blockchain“ ir pan. Diskusija internete dar nesibaigė: ilgainiui ateis diena, kai kriptovaliutų entuziastai tikės galintys pakeisti įprastas valiutas, o skeptikai mano, kad tai tik diena, kai sprogs burbulas.
Prekyba internetu Lietuvoje šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį – kai dėl pandemijos teko užsidaryti didžiajai daliai fizinių parduotuvių, daugelis verslininkų nutarė persikelti į virtualią erdvę. Tuo pačiu tai tapo puikia galimybe ir tiems, kurie dar tik svajojo apie nuosavą verslą – jei tokių norų turite ir Jūs, dalinamės patarimais, kurie užtikrins efektyvų startą.
Šiais laikais pirkimas internetu yra ne tik patraukli galimybė, tačiau net ir būtinybė, kadangi pirkdamas internetu gausite kur kas daugiau privalumų nei kad užsukęs į įprastus prekybos centrus.
Kiekvienais metais iki kovo 15 d. viešosios perkančiosios organizacijos turi paviešinti savo planuojamus pirkimus. Tai yra išankstinė informacija apie tai, ką, kurį ketvirtį ir už kiek jos planuoja pirkti metų bėgyje. Pasikeitus viešųjų pirkimų įstatymui, beveik neliko išankstinių techninių specifikacijų, todėl planuojami pirkimai tapo vieninteliu būdu sužinoti apie pirkimus anksčiau. 2019 metų planus organizacijos jau pradėjo skelbti.
Kiekvienas geras suvirintojas ne nuomoja, tačiau turi nuosavą įrangą, kuri padeda be jokio vargo ir labai greitai atlikti net ir pačius sudėtingiausius suvirinimo darbus. Šiais laikais įranga labai moderni, padeda sutaupyti daug laiko, juolab, nekenkia žmogui, tad vietoj nuomos arba kitų žmonių paslaugų – verta įsigyti nuosavą ir pačiam atlikti suvirinimo darbus. Tiesa, interveriniai suvirinimo aparatai labai skirtingi, tad kartais rasti Jums labiausiai tinkamą gali būti gana sudėtinga. Žinoma, pasitarus su profesionalu paieškos bus kur kas paprastesnės, tad naudotis kitų žmonių patirtimi tikrai verta ir labai naudinga.
