| Internetu šiemet perkama dukart dažniau nei 2009 m. pradžioje |
| E-verslas |
| Antradienis, 14 Gruodis 2010 15:33 |
 Lietuvos gyventojai šiemet kur kas aktyviau perka internetu ir vis dažniau taip įsigyja ne tik brangesnes prekes – skrydžių bilietus, elektroninę įrangą, bet ir smulkesnius pirkinius.Atsiskaitymų internete „Swedbank“ mokėjimo kortelėmis skaičius per pirmuosius devynis 2010 m. mėnesius, lyginant su atitinkamu 2009 m. periodu, išaugo 55 procentais. 2010 m. rudenį internetu buvo perkama dukart dažniau nei 2009 m. pradžioje, teigiama banko pranešime. Banko specialistai prognozuoja, kad spartaus augimo tendencija išsilaikys ir ateityje. „Pirkimas internetu, atsiskaitant mokėjimo kortelėmis, sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Šiemet per vadinamąjį „Cyber Monday“ Kalėdinį išpardavimą JAV pirmą kartą internetu per dieną buvo įsigyta prekių daugiau nei už milijardą JAV dolerių. Tą pačią tendenciją, matome ir Lietuvoje – apimtys, aišku, mažesnės nei didžiosiose Vakarų valstybėse, tačiau augimo tempai yra kur kas didesni. Tai susiję ir su vartotojų įpročių pasikeitimais, ir su augančia interneto skvarba, ir su didėjančiu elektroninių parduotuvių skaičiumi bei prekių pasirinkimu juose“, – sako „Swedbank“ Kasdienės bankininkystės ir investavimo departamento direktorius Ramūnas Strauka. Daugiau nei 1,7 mln. mokėjimo kortelių išdavęs „Swedbank“ užima 40 proc. Lietuvos mokėjimų kortelių rinkos. Bankas vienintelis Lietuvoje teikia saugaus atsiskaitymo internete paslaugas „Verified by VISA“ ir „Secured by Mastercard“. „Swedbank“ mokėjimo kortelių turėtojai kas mėnesį vidutiniškai atlieka apie 60 tūkstančių pirkimų internetu, o vidutinė tokios operacijos suma siekia 264 litus. „Pastebime, kad žmonės internetu, atsikaitydami mokėjimo kortelėmis, perka vis įvairesnes prekes. Jei anksčiau šioje rinkoje dominavo brangesni pirkiniai – lėktuvų bilietai, buitinė technika, kompiuteriai, tai dabar vis dažniau įsigyjama ir pigesnių prekių – knygų, bilietų į renginius, kosmetikos bei parfumerijos“, – sako R.Strauka. „Swedbank“ specialistai prognozuoja, kad elektroninės prekybos apimtys Lietuvoje toliau sparčiai augs. „Palyginti su 2009 m. pradžia atsiskaitymai už prekes ir paslaugas mokėjimo kortelėmis internetu išaugo daugiau nei dvigubai. Auga nauja vartotojų karta, kuriai pirkimas internetu yra jau susiformavęs įprotis. Be to, didėja ir žmonių besinaudojančių internetu namuose skaičius, o „Eurobarometer“ tyrimai rodo, kad tai daro įtaką prekybos internete apimtims. Manau, kad per ateinančius porą trejetą metus ir operacijų skaičius, ir apimtys dar padvigubės“, – pastebi „Swedbank“ Kasdienės bankininkystės ir investavimo departamento direktorius. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje internetu naudojasi apie 60 proc. gyventojų, o pagal internetinės bankininkystės naudojimą Lietuva 2009 m. jau pasivijo Europos Sąjungos vidurkį. Šaltinis:  |
| Susijusios naujienos: |
|---|
|
Kriptovaliuta paprastai apibrėžiama kaip virtuali valiuta, kurioje yra šiek tiek elektroninių pinigų. Valiutos dar vadinamos skaitmenine valiuta. Pastaruoju metu viešose vietose dažnai girdimas terminas „kriptovaliuta“. Visai kaip paslaptingas su ja susijęs žodynas „kasyba“, „blockchain“ ir pan. Diskusija internete dar nesibaigė: ilgainiui ateis diena, kai kriptovaliutų entuziastai tikės galintys pakeisti įprastas valiutas, o skeptikai mano, kad tai tik diena, kai sprogs burbulas.
Prekyba internetu Lietuvoje šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį – kai dėl pandemijos teko užsidaryti didžiajai daliai fizinių parduotuvių, daugelis verslininkų nutarė persikelti į virtualią erdvę. Tuo pačiu tai tapo puikia galimybe ir tiems, kurie dar tik svajojo apie nuosavą verslą – jei tokių norų turite ir Jūs, dalinamės patarimais, kurie užtikrins efektyvų startą.
Šiais laikais pirkimas internetu yra ne tik patraukli galimybė, tačiau net ir būtinybė, kadangi pirkdamas internetu gausite kur kas daugiau privalumų nei kad užsukęs į įprastus prekybos centrus.
Kiekvienais metais iki kovo 15 d. viešosios perkančiosios organizacijos turi paviešinti savo planuojamus pirkimus. Tai yra išankstinė informacija apie tai, ką, kurį ketvirtį ir už kiek jos planuoja pirkti metų bėgyje. Pasikeitus viešųjų pirkimų įstatymui, beveik neliko išankstinių techninių specifikacijų, todėl planuojami pirkimai tapo vieninteliu būdu sužinoti apie pirkimus anksčiau. 2019 metų planus organizacijos jau pradėjo skelbti.
Kiekvienas geras suvirintojas ne nuomoja, tačiau turi nuosavą įrangą, kuri padeda be jokio vargo ir labai greitai atlikti net ir pačius sudėtingiausius suvirinimo darbus. Šiais laikais įranga labai moderni, padeda sutaupyti daug laiko, juolab, nekenkia žmogui, tad vietoj nuomos arba kitų žmonių paslaugų – verta įsigyti nuosavą ir pačiam atlikti suvirinimo darbus. Tiesa, interveriniai suvirinimo aparatai labai skirtingi, tad kartais rasti Jums labiausiai tinkamą gali būti gana sudėtinga. Žinoma, pasitarus su profesionalu paieškos bus kur kas paprastesnės, tad naudotis kitų žmonių patirtimi tikrai verta ir labai naudinga.
