Nors šiemet prognozuojamas šioks toks internetinės reklamos rinkos augimas, tačiau jis nebus toks didelis, kad galėtų padengti, didžiausių rinkos žaidėjų 2009 metais patirtus nuostolius, prognozuoja reklamų agentūros ir informacinių portalų savininkai.

„Milžiniško reklamos rinkos atsigavimo nebus. Pirmas pusmetis parodė, kad šiemet geriau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, tačiau kilimas neryškus. Po metų naujienų portalų balansuose pelnų nebus. Surinkus dešimties didžiausių portalų nuostolius matyti, jog rinka tieks neaugs, kad juos kompensuotų“, – „Verslo žinioms“ teigė interneto reklamos bendrovės „Adnet“ verslo plėtros vadovas Deividas Talijūnas.

Verslininkas sako, kad naujienų portalų tiesiog per daug ir visiems dirbti pelningai paprasčiausiai neužtenka rinkoje esančių pinigų.

„Reklamos rinkos atsigavimas šiais metais minimalus, nors dabar ir lengviau nei 2009 m. Tikimės, kad ateityje pajamos iš reklamos augs, nes kol kas Lietuvoje vienam interneto vartotojui išleidžiama 3 kartus mažiau pinigų nei ES šalyse senbuvėse“, – teigė bendrovės „Diginet LT“ vadovas Justinas Šimkus.

Anot jo, bendrinių naujienų portalams ir toliau praktiškai vienintelis pajamų šaltinis liks įprasti reklamos pardavimai.

„Reklamos kainos smukusios iki beprotybės, ir jei esi priklausomas nuo kelių reklamos davėjų, jie tiesiog “išsukinėja rankas„. Be to, aiškus lankomumo lyderis "delfi.lt" yra sukūręs patrauklią aplinką reklamai. Bendrovės eina ten, o kitiems portalams tenka trupiniai“, – teigė „Verslo žinių“ generalinis direktorius Ugnius Jankauskas.

Anot jo, praktiškai „mirė“ tokie didieji reklamos davėjai kaip nekilnojamojo turto bendrovės, bankai, bet tikimasi, kad kils pajamos iš vartotojams teikiamų paslaugų.

„Internete vien iš reklamos pragyventi gali tik tokie rinkos lyderiai kaip "delfi.lt". Jų pardavimai auga. Kitiems vienintelė išeitis – mėginti uždirbti iš vartotojams teikiamų paslaugų. Keista, kad iki šiol didieji naujienų portalai praktiškai neina šiuo keliu“, – pritaria D.Talijūnas.
Užsienio patirtis

Tokios tendencijos pastebimos ne tik mažoje Lietuvos rinkoje - net ir pasauliniai informaciniai portalai iš reklamos pajamų jau neišsilaiko, tad aktyviai ieškoma naujų pragyvenimo būdų. Viena iš galimybių - naujienų turinio apmokestinimas. Tiesa, šis komercinis modelis vertinamas prieštaringai, tačiau realių galimybių įvertinimui būtina jį išbandyti ilgalaikiu laikotarpiu  - Lietuvoje kol kas to niekas nedrįsta ir atsargiai stebimi pasaulinių projektų eksperimentai. Tai jau bando britų dienraščio „The Times“ ir sekmadieniais leidžiamo „The Sunday Times“ interneto svetainėse. Jau yra ir pirmieji šių svetainių lankymo rezultatai po apmokestinimo.

Praėjus 2 savaitėms po to, kai šiose svetainėse naujienas ir straipsnius skaitantys interneto vartotojai privalėjo susimokėti už turinį, „The Times“ ir „Sunday Times“ prenumeratorių skaičius išaugo iki 15 000, teigiama pranešime. Iš jų 12 500 yra „iPad“ planšetinių kompiuterių vartotojai, kuriems siūloma speciali „The Times“ laida. Tai ganėtinai neblogi pasiekimai, prisiminus, jog JAV portalas „Newsday.com“ per 3 mėnesius sugebėjo surinkti tik 35 prenumeratorius. Tačiau situacija tampa ne tokia graži, įvertinus santykinius lankytojų pokyčius.

Ją liudija skaičiai: bandomuoju laikotarpiu, kai skaitytojai, užsiregistravę mokamose „The Times“ ir „The Sunday Times“ svetainėse, dar neturėjo mokėti už turinį, reguliariai „Times“ internete skaitančių žmonių skaičius sumažėjo 88 proc. Iš likusių 12 proc. pasibaigus nemokamam laikotarpiui už naujienas mokėti sutiko tik dešimtadalis, tai yra, apie 1,2 proc. Įvertinus visus skaityojus - reguliariai ir atsitiktinai naujienas skaitančius lankytojus, prasidėjus turinio apmokestinimui, kai skaitytojai turėjo iš anksto susimokėti už visą savaitę, bendras „The Times“ skaitytojų internete skaičius smuko 67 proc. lyginant su ankstesne, neapmokestinta dienraščio versija.

Tačiau, pasak „Paidcontent.org“, tokie rezultatai neišgąsdino „Times“ ir „Sunday Times“ vadovų – esą pagal naująją verslo strategiją siekiama lojalių skaitytojų, nors jų bus ir mažiau.

Jeigu ilgalaikiu lakotarpiu šis eksperimentas pasiteisins finansine prasme - nors lankytojų ir bus mažiau, bet jų generuojamos pajamos tenkins leidėjus, tokių eksperimentų neabejotinai padaugės visame pasaulyje - tame tarpe ir Lietuvoje. Na, o jei pajamos neviršys uždarbio iš reklamos, naujienų portalams teks ieškoti naujo komercinio modelio bandymams.