| Beveik trečdalis naudotojų nesiima jokių priemonių, kad apsaugotų savo internetinius mokėjimus |
| E-verslas |
| Antradienis, 06 Spalis 2015 19:06 |
|
Bandymą, atliktą internetu, sudarė kelios potencialiai pavojingos situacijos, su kuriomis naudotojai dažnai susiduria internete, įskaitant interneto finansines operacijas. Bandyme dalyvavo per 18 000 naudotojų. Dalyvių buvo paprašyta pasirinkti vieną iš keturių netikrų bankų svetainių ir įvesti savo sąskaitos duomenis. Tik pusė dalyvių galėjo atpažinti tikrai saugią svetainę su nemodifikuotu pavadinimu (įmonės pavadinimo keitimas dažnai atveria kelią atakoms) ir https priešdėliu, nurodančių šifruotą sujungimą. Be to, 5 proc. respondentų pasirinko svetaines su neteisingai parašytu adresu, o tai reiškia, kad jos potencialiai gali būti netikros, skirtos vogti finansiniams naudotojų duomenims. Vėliau naudotojų buvo klausiama, kokių priemonių jie imsis prieš įvesdami savo duomenis ir atlikdami mokėjimą. Tik 51 proc. respondentų teigė, kad jie patikrina svetainės autentiškumą. 21 proc. apklaustųjų naudoja virtualią klaviatūrą apsaugodamas savo slaptažodžius nuo kenkėjiškų programų perėmimo, o 20 proc. patikrina, ar jų saugumo sprendimai tinkamai veikia, kad užtikrintų mokėjimų apsaugą nuo bet kokių išorinių veiksmų. Beveik trečdalis naudotojų (29 proc.) sakė, kad jie nesiimtų papildomų veiksmų, nes „didelių, gerai žinomų bendrovių tinklalapiai yra užtektinai apsaugoti.“ Tačiau daugeliu atvejų net apsaugotuose tinklalapiuose negalime garantuoti, kad nusikaltėliai neįsikiš į mokėjimo procesą arba kad įrenginys nėra užkrėstas kenkėjiška programa, sukurta pinigams vogti. 11 proc. respondentų, siekdami apsaugoti mokėjimą, naudotų „inkognito“ režimą, 4 proc. – „Anonymizer“ ir 7 proc. apklaustųjų pakartotinai įrašytų bei išvalytų duomenis, kad „suklaidintų virusus“. Deja, šie veiksmai ne visiškai apsaugo naudotojo finansinę informaciją. Paaiškėjo, kad kai kurie naudotojai yra labai neatsargūs ir nesirūpina savo mokėjimo informacijos saugumu realiame pasaulyje: 20 proc. nemato problemos, kad jų banko kortelę nuneša iš jų matomumo lauko jiems atsiskaitant restorane ir taip suteikia sukčiams galimybę padaryti jos kopiją. „Šie skaičiai tik patvirtina tą faktą, kad daugelis naudotojų vis dar neįvertina ne tik sau ir savo pinigams, bet ir jų naudojamų bankininkystės bei mokėjimo sistemų verslui kylančio pavojaus. Kova su incidentais, net jei juos sukelia nepatyrę naudotojai, gali pareikalauti didelių išteklių ir turėti neigiamos įtakos bendrovės reputacijai. Bendrovės daro viską, kas įmanoma, kad išlaikytų naudotojų pasitikėjimą, apsaugodamos juos nuo sukčiavimo internete. Tai reiškia, kad specializuotų apsaugos priemonių nuo vagystės internete naudojimas tampa būtinybe“, – sako Rosas Hoganas (Ross Hogan), „Kaspersky Lab“ Sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas. Platforma „Kaspersky Fraud Prevention“ leidžia bankams apsaugoti finansinius duomenis ir užkirsti kelią sukčiavimui, net jei naudotojai yra neatsargūs atlikdami finansines operacijas internete. Bankas turi galimybę įdiegti apsaugos sprendimą tiesiai į kliento prietaisus, įskaitant mobiliuosius įrenginius, arba naudoti platformos komponentus, kurie gali nuotoliniu būdu nustatyti, ar prietaisas yra užkrėstas kenkėjiška programa, skirta pinigams vogti. Savo ruožtu, naudotojai, ypač turintys mažiau žinių apie kibernetinį saugumą, turėtų įsidiegti sprendimų, užtikrinančių papildomą mokėjimų internete apsaugą, pavyzdžiui, technologiją „Saugūs mokėjimai“ („Windows“ ir „Mac OS X“), integruotą į „Kaspersky Internet Security – multi-device 2016“ ir „Kaspersky Total Security – multi-device“. Ji viršija standartinės apsaugos nuo interneto grėsmių galimybes ir sukuria ypatingai saugią bei sukčiams neprieinamą aplinką finansinėms operacijoms atlikti. |
Remiantis „Kaspersky Lab“ atlikto bandymo rezultatais, daugelis naudotojų nežino (arba žino, bet nesivadovauja) pagrindinių saugumo taisyklių, kai atlieka mokėjimus internetu arba naudojasi internetinės bankininkystės sistemomis. Pavyzdžiui, tik pusė naudotojų, prieš įvesdami savo duomenis, patikrina, ar svetainė yra tikra, o beveik trečdalis mano, kad nėra jokios būtinybės imtis bet kokių priemonių apsaugant savo pinigus internete.| Susijusios naujienos: |
|---|
|
Kriptovaliuta paprastai apibrėžiama kaip virtuali valiuta, kurioje yra šiek tiek elektroninių pinigų. Valiutos dar vadinamos skaitmenine valiuta. Pastaruoju metu viešose vietose dažnai girdimas terminas „kriptovaliuta“. Visai kaip paslaptingas su ja susijęs žodynas „kasyba“, „blockchain“ ir pan. Diskusija internete dar nesibaigė: ilgainiui ateis diena, kai kriptovaliutų entuziastai tikės galintys pakeisti įprastas valiutas, o skeptikai mano, kad tai tik diena, kai sprogs burbulas.
Prekyba internetu Lietuvoje šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį – kai dėl pandemijos teko užsidaryti didžiajai daliai fizinių parduotuvių, daugelis verslininkų nutarė persikelti į virtualią erdvę. Tuo pačiu tai tapo puikia galimybe ir tiems, kurie dar tik svajojo apie nuosavą verslą – jei tokių norų turite ir Jūs, dalinamės patarimais, kurie užtikrins efektyvų startą.
Šiais laikais pirkimas internetu yra ne tik patraukli galimybė, tačiau net ir būtinybė, kadangi pirkdamas internetu gausite kur kas daugiau privalumų nei kad užsukęs į įprastus prekybos centrus.
Kiekvienais metais iki kovo 15 d. viešosios perkančiosios organizacijos turi paviešinti savo planuojamus pirkimus. Tai yra išankstinė informacija apie tai, ką, kurį ketvirtį ir už kiek jos planuoja pirkti metų bėgyje. Pasikeitus viešųjų pirkimų įstatymui, beveik neliko išankstinių techninių specifikacijų, todėl planuojami pirkimai tapo vieninteliu būdu sužinoti apie pirkimus anksčiau. 2019 metų planus organizacijos jau pradėjo skelbti.
Kiekvienas geras suvirintojas ne nuomoja, tačiau turi nuosavą įrangą, kuri padeda be jokio vargo ir labai greitai atlikti net ir pačius sudėtingiausius suvirinimo darbus. Šiais laikais įranga labai moderni, padeda sutaupyti daug laiko, juolab, nekenkia žmogui, tad vietoj nuomos arba kitų žmonių paslaugų – verta įsigyti nuosavą ir pačiam atlikti suvirinimo darbus. Tiesa, interveriniai suvirinimo aparatai labai skirtingi, tad kartais rasti Jums labiausiai tinkamą gali būti gana sudėtinga. Žinoma, pasitarus su profesionalu paieškos bus kur kas paprastesnės, tad naudotis kitų žmonių patirtimi tikrai verta ir labai naudinga.
