| „Baltic Data Center“ pajamos 2010 metais augo 25,4 procento |
| E-verslas |
| Penktadienis, 11 kovas 2011 05:22 |
 Duomenų centrų ir informacinių sistemų valdymo lyderės Baltijos šalyse „Baltic Data Center“ 2010 metų pajamos sudarė 49,8 mln. litų ir, palyginti su 2009 metų pajamomis – 39,7 mln. litų, padidėjo 25,4 procento. TEO LT, AB įmonių grupei priklausančios bendrovės augimą lėmė plečiamas interneto svetainių prieglobos (angl. hosting) verslas bei plėtojamos virtualių resursų paslaugos.Praėjusių metų rugsėjį „Baltic Data Center“ įsigijus 100 proc. interneto paslaugų bendrovės „Hostex“ akcijų, jos valdomų duomenų centrų skaičius padidėjo iki septynių, o klientams tai leido pasiūlyti naujų paslaugų bei gerinti jų kokybę. Birželį Vilniuje pradėjo veikti atnaujintas bendrovės „Baltic Data Center“ duomenų centras, kuriame pirmą kartą Vidurio ir Rytų Europoje pritaikyta serverių vėsinimo technologija „KyotoCooling“. Ši serverius lauko oru vėsinanti sistema naudoja 8 kartus mažiau elektros energijos ir yra daug ekologiškesnė. TEO LT, AB įmonių grupė į naująjį duomenų centrą investavo 5,8 mln. litų. „Baltic Data Center“ generalinio direktoriaus Sauliaus Markūno teigimu, didžiausia Lietuvoje duomenų centrų infrastruktūra bei sukurtos naujos paslaugos taps stipriu pagrindu tolimesnei įmonės plėtrai atsigaunant ir mūsų šalies, ir viso regiono ekonomikai. „Verslo įmonių jau aktyviai naudojamus virtualių resursų arba debesų kompiuterijos sprendimus šiemet ketiname aktyviai siūlyti ir šalies viešajam sektoriui“, - teigė S. Markūnas. Tarptautinė sertifikavimo kompanija „Inspecta Certification“ liepos mėnesį patvirtino „Baltic Data Center“ informacijos saugos standarto ISO 27001 sertifikato galiojimą. „Baltic Data Center“ yra pirmoji Baltijos šalyse IT paslaugų valdymo bendrovė, kuriai buvo suteiktas šis sertifikatas ir vienintelė Lietuvoje, kuriai jo galiojimas patvirtinamas jau ketvirtus metus iš eilės. „Baltic Data Center“ praėjusiais metais tapo auksine programinės įrangos gamintojos „Oracle“ verslo partnere – bendrovei vienai pirmųjų bendrovių Baltijos šalyse buvo suteiktas „Oracle Gold Partner“ statusas. Bendrovė taip pat tapo sertifikuota verslo programinės įrangos gamintojos SAP partnere. Veiklą plečiančios „Baltic Data Center" darbuotojų per metus padaugėjo šeštadaliu – 2010-ųjų pabaigoje bendrovėje dirbo 210 technologijų specialistų. Pranešimas žiniasklaidai |
| Susijusios naujienos: |
|---|
|
Kriptovaliuta paprastai apibrėžiama kaip virtuali valiuta, kurioje yra šiek tiek elektroninių pinigų. Valiutos dar vadinamos skaitmenine valiuta. Pastaruoju metu viešose vietose dažnai girdimas terminas „kriptovaliuta“. Visai kaip paslaptingas su ja susijęs žodynas „kasyba“, „blockchain“ ir pan. Diskusija internete dar nesibaigė: ilgainiui ateis diena, kai kriptovaliutų entuziastai tikės galintys pakeisti įprastas valiutas, o skeptikai mano, kad tai tik diena, kai sprogs burbulas.
Prekyba internetu Lietuvoje šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį – kai dėl pandemijos teko užsidaryti didžiajai daliai fizinių parduotuvių, daugelis verslininkų nutarė persikelti į virtualią erdvę. Tuo pačiu tai tapo puikia galimybe ir tiems, kurie dar tik svajojo apie nuosavą verslą – jei tokių norų turite ir Jūs, dalinamės patarimais, kurie užtikrins efektyvų startą.
Šiais laikais pirkimas internetu yra ne tik patraukli galimybė, tačiau net ir būtinybė, kadangi pirkdamas internetu gausite kur kas daugiau privalumų nei kad užsukęs į įprastus prekybos centrus.
Kiekvienais metais iki kovo 15 d. viešosios perkančiosios organizacijos turi paviešinti savo planuojamus pirkimus. Tai yra išankstinė informacija apie tai, ką, kurį ketvirtį ir už kiek jos planuoja pirkti metų bėgyje. Pasikeitus viešųjų pirkimų įstatymui, beveik neliko išankstinių techninių specifikacijų, todėl planuojami pirkimai tapo vieninteliu būdu sužinoti apie pirkimus anksčiau. 2019 metų planus organizacijos jau pradėjo skelbti.
Kiekvienas geras suvirintojas ne nuomoja, tačiau turi nuosavą įrangą, kuri padeda be jokio vargo ir labai greitai atlikti net ir pačius sudėtingiausius suvirinimo darbus. Šiais laikais įranga labai moderni, padeda sutaupyti daug laiko, juolab, nekenkia žmogui, tad vietoj nuomos arba kitų žmonių paslaugų – verta įsigyti nuosavą ir pačiam atlikti suvirinimo darbus. Tiesa, interveriniai suvirinimo aparatai labai skirtingi, tad kartais rasti Jums labiausiai tinkamą gali būti gana sudėtinga. Žinoma, pasitarus su profesionalu paieškos bus kur kas paprastesnės, tad naudotis kitų žmonių patirtimi tikrai verta ir labai naudinga.
