|
 Ant „iPod“, „iPhone“ ir „iPad“ nugarėlių bei „Mac“ nešiojamų kompiuterių apačioje yra užrašas: „Sukurta „Apple“ Kalifornijoje. Surinkta Kinijoje.“ Šių technologinių žaisliukų atskiros dalys yra gaminamos daugiau nei 150 kompanijų skirtingose pasaulio vietose. Didžioji dalis antenų, jutiklių ir silicio yra pagaminta už Amerikos ribų, rašoma CNN.com.
„Apple“ gamybos būdas – standartinis protokolas technologijų pramonėje. Elektronikos kompanijos teigia, kad gamyba Azijoje yra yra labiau prieinama ir universali lyginant su kitais kraštais.
Esminis faktas yra tai, jog „Apple“ kompanija, turinti didžiausią vertę verslo pasaulyje, yra suvokiama kaip pavyzdys, ką reikia daryti, kad veikla būtų sėkminga. Taigi jos priklausomybė nuo pigios darbo jėgos, daugiausia nuo gamyklų Kinijoje, valdomų „Foxconn“, sulaukė neįprastai daug žiniasklaidos dėmesio.
„Foxconn“, kuri priklauso Hon Hai pramonei, pristato „Apple“ kaip savo verslo klientą. Jų paslaugomis taip pat naudojasi Amazon.com, „Hewlett-Packard“, „Microsoft“ ir kitos technologijų kompanijos. „Apple“ paskelbė apie žmogaus teisių pažeidimus „Foxconn“ ir tada iškilo į viešumą, kad 2010 metais nusižudė keli jos darbuotojai.
„Foxconn“ ir kitų gamyklų darbuotojai turi intensyvinti savo darbą, nes „Apple“ produktų paklausa kyla masiškai. Per paskutinius tris 2011 metų mėnesius „Apple“ pardavė 37 mln. „iPhones“, 15,4 mln. „iPad“, 15,4 mln. „iPod“ ir 5,2 mln. „Mac“ kompiuterių. Iš viso „Apple“ gavo 46,3 mlrd. dolerių pajamų ir 13,1 mlrd. dolerių grynojo pelno. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2010 metais, „Apple“ uždirbo dvigubai daugiau.
Iš kur šis pelnas?
Vartotojas „iPhone 4s“ gali nusipirkti už 199 dolerius, jei sutinka pasirašyti dvejų metų sutartį. Bet „AT&T“, „Sprint Nextel“ ir „Verizon Wireless“ sumoka „Apple“ daug daugiau, kad tik jie būtų parduoti už mažesnę kainą. Tai vadina subsidijavimu. Jei vartotojas nori įsigyti „atrakintą“ telefoną (be sutarties), jis turės sumokėti mažiausiai 649 dolerius.
Pagal „IHS iSuppli“ duomenis, atskirų „Apple“ „iPhone 4s“ dalių surinkimo kaina yra apie 196 dolerius. Taigi jei vartotojas už telefoną sumoka 649 dolerius, „Apple“ lieka 453 doleriai nuo vieno telefono. Rinkodara ir moksliniai tyrimai gali sumažinti „Apple“ pelną, bet jis vis tiek liks didelis.
„Apple“ turi daugiau nei 60 tūkst. darbuotojų, kurių dauguma dirba mažmeninėje prekyboje. Gamybos procese „Apple“ turi daug partnerių. Tai leidžia išvengti priklausomybės nuo kurio nors vieno gamintojo ir sudaryti patogius sandorius.
Vis dėlto kompanija siekia sumažinti bendrovių skaičių, su kuriomis jai tenka bendradarbiauti. Tokiu būdu bendrovėms yra daromas savotiškas spaudimas, kadangi jos turi paklusti tokio stipraus užsakovo reikalavimams.
Savo tiekimo ataskaitose „Apple“ teigia, kad 156 įmonės, su kuriomis bendradarbiauja „Apple“, gauna 97 proc. lėšų, skirtų medžiagoms kurti, gamybai ir prestižui didinti. Kai klientas yra toks kaip „Apple“, būti viena iš tų 156 įmonių nori visi.
Šaltinis: 
|
Kriptovaliuta paprastai apibrėžiama kaip virtuali valiuta, kurioje yra šiek tiek elektroninių pinigų. Valiutos dar vadinamos skaitmenine valiuta. Pastaruoju metu viešose vietose dažnai girdimas terminas „kriptovaliuta“. Visai kaip paslaptingas su ja susijęs žodynas „kasyba“, „blockchain“ ir pan. Diskusija internete dar nesibaigė: ilgainiui ateis diena, kai kriptovaliutų entuziastai tikės galintys pakeisti įprastas valiutas, o skeptikai mano, kad tai tik diena, kai sprogs burbulas.
Prekyba internetu Lietuvoje šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį – kai dėl pandemijos teko užsidaryti didžiajai daliai fizinių parduotuvių, daugelis verslininkų nutarė persikelti į virtualią erdvę. Tuo pačiu tai tapo puikia galimybe ir tiems, kurie dar tik svajojo apie nuosavą verslą – jei tokių norų turite ir Jūs, dalinamės patarimais, kurie užtikrins efektyvų startą.
Šiais laikais pirkimas internetu yra ne tik patraukli galimybė, tačiau net ir būtinybė, kadangi pirkdamas internetu gausite kur kas daugiau privalumų nei kad užsukęs į įprastus prekybos centrus.
Kiekvienais metais iki kovo 15 d. viešosios perkančiosios organizacijos turi paviešinti savo planuojamus pirkimus. Tai yra išankstinė informacija apie tai, ką, kurį ketvirtį ir už kiek jos planuoja pirkti metų bėgyje. Pasikeitus viešųjų pirkimų įstatymui, beveik neliko išankstinių techninių specifikacijų, todėl planuojami pirkimai tapo vieninteliu būdu sužinoti apie pirkimus anksčiau. 2019 metų planus organizacijos jau pradėjo skelbti.
Kiekvienas geras suvirintojas ne nuomoja, tačiau turi nuosavą įrangą, kuri padeda be jokio vargo ir labai greitai atlikti net ir pačius sudėtingiausius suvirinimo darbus. Šiais laikais įranga labai moderni, padeda sutaupyti daug laiko, juolab, nekenkia žmogui, tad vietoj nuomos arba kitų žmonių paslaugų – verta įsigyti nuosavą ir pačiam atlikti suvirinimo darbus. Tiesa, interveriniai suvirinimo aparatai labai skirtingi, tad kartais rasti Jums labiausiai tinkamą gali būti gana sudėtinga. Žinoma, pasitarus su profesionalu paieškos bus kur kas paprastesnės, tad naudotis kitų žmonių patirtimi tikrai verta ir labai naudinga.
