Kompiuteriniai (PC) žaidimai yra virtualios realybės rūšis, kuri akimirksniu gali sukurti daugybę skirtingų potyrių. Jame gali būti adrenalino, jaudulio, džiaugsmo, liūdesio ir net ekstazės laimėjus mūšį ar išsprendus dešimto lygio galvosūkį. Sunku patikėti, kad žaidimus, kaip kadaise, daugelis vis dar laiko vaikų veikla. Nepaisant to, kompiuterinių žaidimų istoriją galima atsekti daugiau nei 50 metų. Grįžkime į praeitį, kad suprastume šios pramogos kilmę ir raidą.

XX amžiaus pabaigoje apie kompiuterius žinojo tik keli žmonės – mokslininkai ir pirmieji programuotojai

Tačiau iš lūpų į lūpas apie šį revoliucinį išradimą plito ir toliau, kol kompiuterinius žaidimus pagimdžiusios mašinos galiausiai pateko į pramogų industriją. Taip atsirado pirmasis lošimo automatas, kuriame kamuoliukus pakeitė lemputės ir nedideli ekranai.

Dar vėliau tuose mažuose ekranuose objektai rodė vis realesnes formas, todėl buvo galima atpažinti žmonių ar automobilių vaizdus. Tokiu būdu tikrasis gyvenimas pamažu persikėlė į ekraną, kaip ir sportas, detektyvai, lenktynės, kortų žaidimai ir pan. Tuo pačiu metu kompiuterių ekranai pamažu įgavo spalvų ir pradėjo skleisti įvairius garsus. Nors šia tema kyla daug diskusijų, manoma, jog PC žaidimai kaip pramogų industrijos dalis prasidėjo sulig pirmuoju, kuris buvo skirtas specialiam „Nimrod“ kompiuteriui ir vadinosi „Nim“ (1951 m). Jis neturėjo grafinės išvesties ir buvo žaidžiamas mygtuko paspaudimais – pirma žaidėjas paspausdavo mygtuką, o tik tuomet kompiuteris padarydavo tą patį. Pirmasis grafinę išvestį turėjęs žaidimas buvo „Tik-Tac-Toe“ (išleistas 1952 m.), kuris šiandien gerai žinomas kaip „iksiukai ir nuliukai“. Vienspalvių taškų, 35 ir 16 rezoliucijos ekranas ant katodinio spindulių aparato leido lengvai sekti žaidimo eigą ir matyti padarytus ėjimus. 1985 m. buvo sukurtas pirmasis kompiuterinis žaidimas, valdomas dviejų žaidėjų: tenisas.

Žaidimų konsolės revoliucija

Kompiuteriniai žaidimai konsolėse nebuvo žaidžiami iki 1971 m. Tada buvo sukurtas pirmasis, o jo išradėjas Ralphas Bayeris) laimėjo Nacionalinį technologijų pažangos medalį. Vėliau įvyko žaidimų konsolių revoliucija: pirmoji žaidimų konsolė, 12 ar daugiau žaidimų paketų, kuriuose buvo tokie žaidimai kaip šachmatai ir garsusis stalo tenisas. Japonai puikiai išmanė konsolių subtilybes: jų dėka pasaulis išvydo „Nintendo“, „Sega“ ir „TurboGrafx-16“ konsoles. Kartu su jomis pasirodė ir iki šių dienų mylimi žaidimai „Super Mario“, pirmasis 3D žaidimas „Last Hope“ ir „Sonic“. Konsolės, dėl kurių PC žaidimai dabar puikiai žinomi, priklauso jau šeštajai ir septintajai kartoms.

Šiandien pasaulinė kompiuterinių žaidimų pramonės vertė siekia 70 mln

Kai kurie žaidimai daugelyje šalių priskiriami nacionaliniam e-sportui, tačiau ne tik jam. Dėl revoliucinių atradimų, tokių kaip dirbtinis intelektas, veido, balso ir judesio atpažinimo sistemos, nuostabi grafika, virtualios ir papildytos realybės žaidimai beveik nesiskiria nuo realaus pasaulio.

Nors vieni žmonės mano, kad šis reiškinys yra blogis, kiti džiaugiasi jo teikiamomis pramogomis: žaidėjai slidinėja Alpėse, nuotykius Amazonės džiunglėse, tampa mokslininkais, archeologais ar geriausiais virėjais. Šiandien kompiuteriniai žaidimai yra labai ypatingi – vienintelė riba, kurią galima nustatyti, yra žaidėjo vaizduotė. Nuo pat kompiuterinių žaidimų istorijos pradžios kūrėjai įkvėpimo sėmėsi iš realaus, nuolatos besikeičiančio gyvenimo. Dėl šios priežasties kiekvienas žaidimas – tai terpė įgyvendinti savo didžiausias, kartais sunkiai asmeniniame gyvenime pasiekiamas svajones. Kita vertus, galbūt tai – galimybė pamatuoti, kiek troškimai verti to, kad būtų pasiekti? Galiausiai toks patikėjimas galimybe yra pagrindinis rodiklis, įprasminantis laiką, praleistą prie kompiuterio ekrano.