|
 Dalis pramoniniam ?nipin?jimui skirto itin pavojingo Trojos viruso ?Duqu? kodo buvo sukurta ne?inoma programavimo kalba, teigia ekspertai. Tai rei?kia, kad ?iam projektui buvo skirtos milijonin?s investicijos, galb?t taip vykdant ka?kokios valstyb?s u?sakym?.
Apie ?Duqu? Trojos virus? vie?ai paskelbta 2011 m. rugs?jo 1 dien?.
Jo kod? analizavusi? ekspert? teigimu, ?is virusas buvo sukurtas labai tikslioms atakoms ir informacijos vogimui i? Irano pramon?s objekt? bei valstybini? ir komercini? kompiuteri? tinkl?. Rusijos bendrov?s ?Kaspersky Lab? specialistai nustat?, kad dalis ?Duqu? kodo para?yta ne?inoma programavimo kalba, kuri buvo specialiai sukurta ?iam virusui suprogramuoti. ?is viruso kodo fragmentas, pasak ?Kaspersky Lab? eksperto Aleksandro Gostevo,? skirtas keitimusi informacija tarp ? u?kr?sto kompiuterio operacin? sistem? ?terpto viruso modulio ir ?Duqu? valdymo serveri?.
Eksperto teigimu, ?Duqu? kod? nuo pra?jusio lapkri?io nagrin?jantys ?Kaspersky Lab? analitikai patikrino apie 30 programavimo kalb?, ?skaitant ir tokias kaip ?Brainfuck? ir ?Haskell?. ?Mes bandome j? atpa?inti, apklaus?me pa?ius rim?iausius ?Microsoft? ?reverserius?, bet kol kas neradome kalbos, kuria b?t? galima sukurti pana?? kod??, ? sak? A. Gostevas.
Kompiuteri? saugumo ekspertai ?Duqu? laiko ?ymiausiu m?s? laik? kompiuteriniu virusu. Jis sukurtas naudojant t? pa?i? programavimo platform?, kaip ir kitas garsus virusas ?Stuxnet?, 2011 m. sutrikd?s Irano atomini? elektrini? valdymo sistemas ir prasmuk?s ? vis? eil? kit? ?ali? pramonini? objekt? kompiuteri? tinklus. ?Kaspersky Lab? specialistai mano, kad abu ?iuos virusus k?r? ta pati programuotoj? grup?.? Skirtingai nuo ?Stuxnet?, skirto elektronin?ms diversijoms pramon?s objektuose, ?Duqu? neatlieka kenk?ji?k? operacij? u?kr?stuose kompiuteriuose ir serveriuose, o tik organizuoja papildom? Trojos viruso moduli? atsiuntim? ir ?diegim? ? u?kr?st? sistem?.
?N?ra joki? abejoni?: ?Stuxnet? ir ?Duqu? buvo sukurti ka?kurios ?alies vyriausyb?s u?sakymu, ta?iau kurios konkre?iai, nustatyti ne?manoma. Jei tokios programavimo kalbos niekas ne?ino, tai rei?kia, kad buvo vykdomas rimtas milijon? doleri? vert?s programin?s ?rangos k?rimo projektas, o tai papildomai leid?ia manyti, jog u? ?Duqu? slepiasi ka?kokios ?alies vyriausyb??, ? tvirtino A. Gostevas.
?altinis:?
|
Telefonas jau seniai tapo vienu t? ?rengini?, be kurio savo dienos ne?sivaizduoja milijonai ?moni? visame pasaulyje. Visgi, taip pat nesunku pasteb?ti, kad m?s? telefonai, nors ir da?niausiai saugiai leid?ia savo dienas rankin?se ar ki?en?se, turi nema?ai prie??. Na, o kai kurie i? j? gali pridaryti ypa? daug ?alos.
Virusas ?Adwind?, platinamas ?iuo metu gana retu kenk?ji?kos programin?s ?rangos kaip paslaugos formatu, sugeb?jo u?pulti daugiau nei 440 t?kst. viso pasaulio naudotoj? ir organizacij?.
Kalbant apie saugum? internete, 45 met? ir vyresni vartotojai gerokai atsargiau dalijasi informacija nei jaunesni interneto vartotojai, ta?iau jiems tr?ksta ?ini? atpa?inti suk?ius ar nei?vengiamas gr?smes. Remiantis naujausiu ?Kaspersky Lab? vartotoj? nuomon?s tyrimu*, 24 met? ir jaunesni vartotojai labiau link? internete atskleisti asmenin? informacij? ir ma?iau r?pinasi apsauga, bet i?mano galimas gr?smes ir lengviau jas atpa??sta.
Antivirusin?s programos ?eScan? k?r?jai persp?ja, kad, kol Sirijos karo pab?g?liai ver?iasi ? Europ?, suk?iai k?sinasi apsukti patiklius skaitytojus, sekan?ius naujienas ir reporta?us ?ia opia tema. Dar daugiau bandym? pasipelnyti aptinkama neva renkant aukas karo pab?g?liams remti.
Daugiau nei du de?imtme?ius lyderiaujan?i? saugumo sprendim? ESET tyr?jai prane?a atrad? 
