Mokslininkai Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu sukūrė būseną, kuri egzistavo visatoje po Didžiojo sprogimo. Mokslininkai tokio rezultato pasiekė susidūrimams naudojamus protonus pakeisdami žymiai sunkesniais švino jonais. Europos branduolinių tyrimų organizacijos atstovas sakė, kad sėkmingas švino jonų susidūrimas buvo atliktas praėjusį sekmadienį.

Ar šiais metais jau teko su ledo gremžtuku trypinėti aplink savo automobilį? Vokiečių kompanija „Volkswagen“ tikisi jau greitai išgelbėti vairuotojus nuo tokių nemalonių darbų. Ingolštadto inžinieriai, kartu su Fraunhoferio instituto mokslininkais, anonsavo inovatyvią technologiją, kuri neleistų ant automobilio langų ir žibintų stiklų susiformuoti ledo ar šerkšno sluoksniui.

Prancūzijos mokslininkai šiuo metu kuria originalią nanometrų eilės dydžio objektų transportavimo sistemą, kai pradiniame "maršruto" taške objektas yra ištirpdomas, o vėliau vėl rekonstruojamas galutiniame paskirties taške.

Šio metodo pagrindu veikianti įranga naudoja elektros srovę, tad iš principo taip energijos sąnaudų išvengti nepavyks. Tačiau nano arba mikroįtaisuose tai gali būti gerokai efektyvesnis būdas medžiagoms transportuoti nei kitos šiuo metu egzistuojančios alternatyvos.

Ambicingi mokslininkai tikisi per penkerius artimiausius metus sudaryti išsamų žmogaus smegenų "žemėlapį". Tuo tarpu vienas Austrijos mokslininkas turi kitokią idėją: manipuliuodamas atskirais neuronais, jis tikisi išsiaiškinti, kokias tiksliai funkcijas jie atlieka. Pasiekimai šioje srityje nemaži - jie ne tik sugeba "įteigti" vaisinėms muselėms klaidingus prisiminimus, bet ir priverčia jas skraidyti, kai kūnas fiziškai yra atskirtas nuo vabzdžio galvos.

Kaune pradėjo veikti pirmoji moderni sankryža. Pramonės pr. – Draugystės g. sankirtoje eismas nuo šiol styguojamas pažangiais šviesoforais, suprogramuotais dirbti „žalios gatvės“ sistema ir turinčiais vienintelius šalyje bevielius automobilių srautų detektorius. Specialistai prognozuoja, kad panašiu principu bus įrengiamos daugelis pagrindinių miestų sankryžų.

"Intelektualūs" kariniai orlaiviai, žinoma, yra techniškai gerokai pranašesni prieš ankstesnių kartų karinę techniką, tačiau ką daryti, jei pilotai nebesugeba išnaudoti jų karinio potencialo? Būtent šios minties paskatinti JAV karinių oro pajėgų atstovai nori sukurti "neuroginklus", kurie padidintų pilotų efektyvumą ir netgi sutrikdytų priešo "psichologinę būseną".

Vokietijos mokslininkai sukūrė robotizuotą kamerą, kuri imituoja akies judesius ir gali judėti 5 kartus greičiau, nei žmogaus akis

Tokiu išradimu noriai pasinaudotų psichologijos, žmogaus ir mechanizmų sąveikos, bei kitų sričių tyrėjai, kuriems reikia tiksliai stebėti tiriamųjų akių judesius. Žvilgsnis gali atskleisti ne tik kas yra žmogaus dėmesio centre, bet ir suteikti žinių apie subjekto būseną ir ketinimus.

Tyrimų grupė „Affectiva“ iš Masačūsetso technologinio universiteto sukūrė portatyvinį įrenginį pavadinimu „Q Sensor“, kuris fiksuoja žmogaus emocijas. Daviklis, primenantis rankinį laikrodį, veikia kaip savotiškas melo detektorius, fiksuodamas žmogaus odos biologinius parametrus, pavyzdžiui, drėgmę ir temperatūrą.

Įrenginys tvirtinamas ant riešo, tačiau gali būti perkeltas į kitą vietą.

Kol kas vaizdo konferencijose naudojami kompiuterio ekranai, tačiau greitai juos pakeis hologramos su trimačiais pašnekovais.

Holografinės technologijos sparčiai tobulėja ir, greičiausiai, netrukus vaizdo konferencijos bus kur kas tikroviškesnės nei dabar, praneša reuters.co.uk.

Mokslą sudrebino dar vienas sėkmingas bandymas, kurio metu buvo testuojamos bioninės akies galimybės.

Mažytis mikročipas, implantuotas akyje, leido bandyme dalyvavusiems dviems akliems vyrams ir moteriai, regėti. Jie sugebėjo pamatyti laikrodžio rodykles ir identifikuoti įvairius objektus.